Agora (Agora)

Aleksadrija 391 m.pr.m.e. Romos imperijoje bręsta įvykiai, pakeisiantys pasaulį visiems laikams – senasis pasaulis stovi ant krikščionybės slenksčio. Pačiame įvykių sūkuryje atsiduria viena garsiausių to meto moterų – Hipatija, mokslininkė ir mokytoja, bei jos vergas, savo nelaimei įsimylėjęs šeimininkę…

Romos imperijoje bręsta įvykiai, kurie netrukus neatpažįstamai pakeis senąjį pagonių pasaulį. Senajame pasaulyje daugėja krikščionių ir netrukus įtampa tarp senųjų tradicinių religijų ir naujosios – krikščionybės – sprogsta. Viskas prasideda aršiais debatais Aleksandrijos gatvėse, kuriuose krikščionys ir pagonys juodina vieni kitus, o kartais ir fiziškai kenkia vieni kitiems. Atrodo Aleksandrija sulaukė sunkių ir tamsių dienų. Tačiau šlovingame senovės mieste yra viena vieta, kurioje yra vertinama proto šviesa, o religiniai nesutarimai paliekami antroje vietoje. Tai garsioji Aleksandrijos biblioteka – žinių saugykla ir mokykla. Čia sukaupti visi to meto civilizuotojo pasaulio mokslo ir kultūros pasiekimai. Čia taip pat mokomi ir išrinktieji – kilmingųjų atžalos, kurios ateityje užims svarbius postus ir lems visos imperijos likimą. Čia viešpatauja mokslas ir kultūra, kuriuos skleidžia iškiliausi to meto tyrinėtojai ir mokytojai. Jų tarpe viena žymiausių to meto moterų, Hipatija (akt. Rachel Weisz). Ji moko astronomijos, matematikos ir filosofijos tuo sukeldama daugelio susižavėjimą: tai buvo neįprasta to meto moterims. Tad nenuostabu, jog ne vienas Hipatijos mokinys žavisi ja daugiau nei derėtų mokiniui žavėtis mokytoja. Orestas (akt. Oscar Isaac) – kilmingos šeimos atžala net viešai pripažįsta meilę Hipatijai. Tačiau Hipatija ištikima savo vienintelei ir tikrajai aistrai – mokslui. Ji visas jėgas ir laiką atiduoda tyrinėjimams ir žinių skleidimui. Deja, žinių šventovei, Aleksandrijos bibliotekai, iškyla pavojus: religiniai neramumai miesto gatvėse įsisiautėja ir išsilieja į atvirą maištą. Maišto metu įtūžusi nuskriaustųjų minia užtvindo biblioteką. Tai bedalių ir ilgai engtųjų minia: krikščionys, vergai, vargšai. Jų gretose visa apimančio chaoso metu atsiduria ir ištikimas Hipatijos vergas, Davosas (akt. Max Mingella). Jis jaučia, jog tai proga išsilaisvinti iš vergovės pančių. Tačiau su Hipatija jį sieja tvirtesni pančiai nei vergovė: Davosas slapčia myli savo šeimininkę ir mokytoją. Tad, kai įtūžusi minia ima veržtis į žinių šventovę, Davosas bando padėti Hipatijai ir jos bendraminčiams gelbėti senuosius raštus. Deja, daugelis to meto mokslo pasiekimų žūsta aklo įniršio apimtų žmonių rankose. Pasaulis pasikeičia visiems laikams. Kas žino, koks jis būtų šiandien, jei Aleksandrijos bibliotekos turtai nebūtų prarasti… Tačiau net ir pasikeitusiame pasaulyje, kuriame vakarykščiai engiamieji patys tampa skriaudikais, gyvenimas tęsiasi. Šiame pasaulyje naujieji valdovai ir jų vietininkai privalo paisyti naujos kylančios jėgos – krikščionių – kaip pilnaverčių Romos imperijos piliečių. Jie jau nebetūno slaptuose susirinkimuose, jie ateina į žydų šventyklas ir apmėto juos akmenimis ir net drįsta atvirai grasinti Romos vietininkams. Senajame pasaulyje užverda nuožmi kova tarp senosios ir naujosios tvarkos, o tai tegali reikšti tik viena: chaosas. Šiame chaose blaškosi visi – krikščionys, pagonys, vergai, kilmingieji, Hipatija, Orestas, Davosas…

„Agora” – naujas puikaus ispanų režisieriaus Alejandro Amenabaro („Atmerk akis”, „Kiti”) filmas. Tai istorinė drama, pasakojanti apie pasaulį atsidūrusį ant pokyčių slenksčio: senasis pasaulis miršta, o koks bus naujasis, priklauso tik nuo tų, kurie jį kuria, pasirinkimo.

Režisierius: Alejandro Amenabar

Scenarijaus autorius: Alejandro Amenabar, Mateo Gil

Vaidina: Rachel Weisz, Max Minghella, Oscar Isaac

Premjera Lietuvoje: 2010.11.12

4 atsiliepimai apie filmą “Agora (Agora)”

  1. Viktoras says:

    Aleksadrija 391 m.pr.m.e. iš kur Jūs ištraukėt, kad A.D. anus domini yra prieš mūsų era. Prieš mūsų era yra B.C. Mokykites

  2. Juokdariai says:

    Juk krikščionybė atsirado apie 0 metus, ją pradėjo skleisti kristus ir t.t. Negali būti 350m pr kristų imti atsirasti krikščionybė…

  3. siaubas says:

    nagi žmonės, nusišnekate.
    Krikščionybė neatsirado gimstant Kristui
    yra senieji krikščionys t.y. iki Kristaut
    taip pat kaip senasis ir naujasis testamentai

  4. istorija zinot reikia.Kokia Romos imperija 391m.pr.m.e. Kokia Aleksandrija tuo metu/? Bredas kazkoks.

Palikite atsiliepimą